BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

baltume

kai mėnulis šviečia skaisčiau už saulę, o žvaigždės spindi žolėj.

tu sėdi. tyli.ir  ta tyla apgobus visus tuos žodžius, kurie išsiveržtų lyg kaminų dūmai anktyvą rytą, bet bijai sudegti, tai ir sėdi šaltu mėnulio veidu, kartais vis perskrosdamas kambarį kometos greičiu manęs linkui, kaskart nubarstydamas to žvilgsnio pelenus sau pačiam ant kelių. Paskui atsistoji, ir pradedi šokti, tarsi juokdamasis iš savęs nusišypsai. Visas tas mintis, kur laikau sudėtas į maišą, kad neišbyrėtų, tu sujauki ir išbarstai kaskart po siūlelį iš to maišo ištraukdamas, kai priartėji.

ryte eidama namo bandau susirkti po trupinėlį tas mintis, bet  paklystu ryto šviesos baltume, o kūnas aptirpsta nuo vėjo. o aš žinau ką slepi tu. žinau. ir tada prabundu nuo to klyksmo.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą