BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

 


kai anksti ryte mylių myliom išeinu greitkelio kelkraščiu–dobilai čia tokie dideli ir keltiškas kryžius kairėj, atsiraitoju rankoves, eiti toli.


kai perpiet lūkuriuoju stotelėj ir moteris, turbūt gyvenenti savo pekiasdešimtuosius rodo man savo naują rakninę ir šypsosi ir klausia it’s a very nice bag isn’t it?–o aš sakau, kad kaip tik labai norėjau tai pasakyti. rankinė iš spalvotų kvadratukų, saulei pašvietus žybsi. tada ji nusišypso dar labiau ir sako  thank you very much.


arba kai lipu iš raudonos mašinos vidury erdvios aikštės, pasitinka dešimtys airių ir šypsodami ploja ir iš tolo šaukia welcome. neriu pro duris–į skardinio pastato vidų.


ir kai kojos tokios lengvos, kad net sunku eiti, kreivai dėliojasi negalima sustot


dar kai grįžtu namo būna labai tylu ir ant spintelės gyli rudas didžiulis vokas su penkiolika pašto ženklų –keisti garsai ima veržtis iš gerklės. lyg rėkčiau.lyg juokčiaus. lyg springčiau.


ir tada aš atpjaunu gabalėlį daniško sūrio ir leidžiu jam tirpt ant liežuvio. ir tada išgeriu vyno. ir tada grįžta žmonės namo, iš antro aukšto kambarių ir tada mes sėdim iki išnaktų virtuvėj—ir aš negirdžiu kaip skamba telefonas su amerikos kodais ir.


ir tada vėl sėdžiu virtuvėj, ant kėdės ir ant grindų prie lango.


ir groja radija, o žmonės kalbasi apie čajnikus.


o paskui ilgai stoviu duše, kol visas vonios kambarys ima dust nuo garų, žiūriu į savo kojas.


o dabar muzika iš miniatiūrinės parduotuvės, kur netyčia užklydau kažkurį sekmadienį ir pardavėjas buvo strazdanotas ir jis dainavo apie terrible angels.


aš pasiilgau visko, kas yra tu. einu dar kartą pauostyt laiškus.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą