BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

aš ant juodo mikšto krėslo.

galvoju ar bus gerai, jei kursinį rašysiu apie British pop art. Nežinau ar man iš tiesų patinka.

bet nežinau, kas man patinka dar daugiau.

aapie ką labai noriu sužinot.

labai skauda votį, kuri yra pažastyje.

užaugo, nes dažnai bijau.

šiandien paskiepijom katiną.

labai skauda votį.

gydytoja neįsileido kabinetan.sakė baigės darbo valandos.

 

Rodyk draugams

(be temos)

Tai truko gal valandą laiko. Taip. Tiksliai valandą.Aš ir D. Ir Dunojus. Mes Dunojuje. Prarandu amą.

Vienos dienos sunkiai telpa į dienos savoką. O kitomis niekas nevyksta. Tik tiek, kad mes vistiek visi (arba, bent jau, didžioji dalis) pasensime.

Savaitės pradžioje buvau viena iš koliažo detalių. Tiksliau dienos buvo kaip normalaus dydžio koliažas, o as įstrigusi tarp nuplėšytų, nukarpytų ir netikusiai ar ne vietoje priklijuotų detalių. Iš kurių pati niūriausia ir todėl bjauriausia detalė buvo debesies formos tamsiai pilka skiautė. Debesis vadinosi Donatos sinagogos. Gal pavadinimai ir visa kita atrodo nesusiję, bet. Žodžiu dirbau. Užsiiminėjau sinagogų tyrinėjimu ir aprašinėjimu. Gal skamba dailiai, bet iš tiesų tai užknisantis darbelis, siaubingai nuobodus, atėmęs iš manęs dvi nakis ir tris dienas ir saulėtą trečiadienį.

O vėliau prasidėjo didysis TAI. Dėl ko mano švarko kišenėje vėl guli nedidukas valerijonų tablečių butelėlis. Ir, žinoma, stebėjimas. Kai pilu verdantį vandenį į tamsiai mėlyną puodelį, kai lipu laiptais, jie tokie statūs ir pakopos taip arti. Kad nereikėtų taip dažnai susidurt su savim.

Broniui blogai. O jis visai neišeina iš savo kambario. Buvau užėjus. Nunešiau vyno. Jis nei apsidžiaugė, nei nusiminė. Pasakė sausą ačiū ir uždarė duris.

Penkadienį parsinešiau knygą. Pagaliau radau tai, ko man reikia.

Šiandien labai šalta. Kažkodėl siaubingai rasoja langai.

 

175 kb

Rodyk draugams