BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

jau visa amžinybė, kai mano popieriaus lapai tušti ir nebylūs nusiminę guli ant lentynos.


ir kažkada tik eiliniai sąsiuviniai, darbar jau virtę kone sakraliais dienoraščiais, nes juose VIS DĖL TO yra kažkas gero, kai dabar atsiverčiu–rišliai neišeina kažkaip.


kaip ir vakar be jokio rišlumo stovint prieš kamerą galerijoj sykiu su savo gyvenimo meile tauškiam niekus iš susijaudinimo–tai tik pradžia, kažkur mintis įkyriai kaukši, tai tik pradžia girdžiu vėl kažkur taip tyliai.


tada mes išeinam tiesiai taip, o iš šonų niekingos sniego krūvos bando įbaugint, kažką vaizduoja, mat žiema dar čia.


o akyse man jau seniai pavasariai. pavasariai prasideda su kovu, kai laisvės tiek daug pridygsta visuose pakampiuose ir net gerai matomose vietose. ta laisvė dauginasi, kaip kokios kosulio bacilos ar nuorūkos peleninėje ar kokie nors pumpuravimosi būdu besipumpuruojantys grybai.


dalykas tas, kad bėga paskutinės dienos vilniuj, ant plauko kybo visa, kas susiję su gyvenimo krivių gatvėje kasdienybe ir kasnaktybe iračiūdievui.


ant plauko kybo, beje, ir visa kita, kas liko be to–krūva genialiųjų planų kaip išgyventi ir išlikti–čia ir dabar savimi.


bet aš užauginsiu kasas savo nuplikusioms eilinėms dienoms. ir (vėl )bus VĖJAS PLAUKUOSE.


A. tiesa. Kas mane neramina yra balandis-rugsėjis. ir du taškeliai žemėlapyje. NEW YORK–DUBLIN. štai koks atstumas skirs dvi įsimylėjelių nosis, įsimylėjelių rankas, įsimylėjelių pilvus–tik ne smegenų vingius siunčiančius nuotolinio višgarsinio greičio signalus, jau minėtu atstumu. bet ateis ta diena kai pypt pypt pypt jie ims artėti vienas prie kito, amerika susijungs su airija ir ilgas pyyyyyyyyyyp, kas medicinoje reiškia mirtį, dviems įsimylėjeliams reikš naują gyvenimo pradžią.


taigi. o šiandien dar užmiegotom akim lėkiau per pievas, pyp pyp, du įsimylėjeliai vėl artėja vienas prie kito, susitinka pusiaukelėje tarp vienas kito namų. tada mes einam pas jį. tada jis verda koldūnus pusryčiams, vis paklausdamas kaip jie jaučiasi, o koldūnai sako karšta, karšta. tada aš sakau koldūnams nustot plepėjus ir greičiau virt. tada jis valgo koldūnus, jau be gyvybės ženklų.


 

Rodyk draugams