BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

 


kai anksti ryte mylių myliom išeinu greitkelio kelkraščiu–dobilai čia tokie dideli ir keltiškas kryžius kairėj, atsiraitoju rankoves, eiti toli.


kai perpiet lūkuriuoju stotelėj ir moteris, turbūt gyvenenti savo pekiasdešimtuosius rodo man savo naują rakninę ir šypsosi ir klausia it’s a very nice bag isn’t it?–o aš sakau, kad kaip tik labai norėjau tai pasakyti. rankinė iš spalvotų kvadratukų, saulei pašvietus žybsi. tada ji nusišypso dar labiau ir sako  thank you very much.


arba kai lipu iš raudonos mašinos vidury erdvios aikštės, pasitinka dešimtys airių ir šypsodami ploja ir iš tolo šaukia welcome. neriu pro duris–į skardinio pastato vidų.


ir kai kojos tokios lengvos, kad net sunku eiti, kreivai dėliojasi negalima sustot


dar kai grįžtu namo būna labai tylu ir ant spintelės gyli rudas didžiulis vokas su penkiolika pašto ženklų –keisti garsai ima veržtis iš gerklės. lyg rėkčiau.lyg juokčiaus. lyg springčiau.


ir tada aš atpjaunu gabalėlį daniško sūrio ir leidžiu jam tirpt ant liežuvio. ir tada išgeriu vyno. ir tada grįžta žmonės namo, iš antro aukšto kambarių ir tada mes sėdim iki išnaktų virtuvėj—ir aš negirdžiu kaip skamba telefonas su amerikos kodais ir.


ir tada vėl sėdžiu virtuvėj, ant kėdės ir ant grindų prie lango.


ir groja radija, o žmonės kalbasi apie čajnikus.


o paskui ilgai stoviu duše, kol visas vonios kambarys ima dust nuo garų, žiūriu į savo kojas.


o dabar muzika iš miniatiūrinės parduotuvės, kur netyčia užklydau kažkurį sekmadienį ir pardavėjas buvo strazdanotas ir jis dainavo apie terrible angels.


aš pasiilgau visko, kas yra tu. einu dar kartą pauostyt laiškus.

Rodyk draugams

(be temos)

pusė trijų nakties. paskutinė cigaretė prieš miegą. paskutinis vyno gurkšnis. tiesiai iš butelio.


įsisupus į juodą kimono iššlepsenu į gatvę. you are drunk young lady.


and so depressed.


namai užgęsę, o už tvoros bučiuojasi -niolikmečių porelė. prancūziškai, girdžiu juos čepsint. o gal veikiau caksint liežuviais.


kažkur toli praūžia greitosios sirenos. gal policijos. o klevuose vėjas, toks naktinis, gaivus.


wind is my wings, sugalvojo ir parašė lilya, po viena iš savo fotografijų.


ryte su mary kalbam apie ryklius be dantų, apie vėduokles, kurios padaro moteris tokias moteriškas.


–i used to have one, sakau jai, ir tada mes juokiamės, nes vėduoklės iš tikro yra labai juokingas daiktas. ir mes geriam kavą, vieną puodelį po kito, ir paskui kažin kokį uogų kokteilį, su ledukais ir per šiaudelį, kaip aš labai mėgstu, nors mary gal to ir nežino.


ir šiandien labai karšta buvo. ir aš eilinį kartą snaudžiu autobuse, pakeliui į darbą.


aš norėčiau nebūti kartais, nebūt apskritai ir iki begalybės nebūt ir visą savo likusį laiką ne-būt. dar būtų gerai, kad ir laiko nebūtų. ir nei vieno žmogaus. tik jei galėčiau pasiimt į savo nebūtį ką nors, pasiimčiau dėžutę spalvotų pieštukų ir juodą tušą linijoms užbrėžt.


kitą šeštadienį vėl važiuosiu prie jūros, nes ten labai lengva nebūti.

Rodyk draugams