BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

gilios sapnų skylės

Tokiais vakarais kaip šis aš tarsi kaupiousi, tarsi kažko laukiu, lūkuriuoju. Kol namo rypuodami į trečią aukštą lipa girtas kaimynas. Kol žiūriu ilgus dokumentinius filmus apie rusų sentikius. Kol valgau migdolus su dešra. Tada vėl laukiu.

Laukiu alkio o gal šiaip, blaivaus, gaivaus proto. Tokio, kuris kaip laikrodukas tiksliai veikė dar šiandien popiet, bandant angliškai išaiškinti visai grupei žmonių man pačiai ne iki galo suprantamą disertacijos temą. Rytas protingesnis už vakarą, žinau žinau. Bet ką daryt, kad mano vakarai tokie kvaili ir apsisukę cukraus vata, tarsi niekas neegzistuotų tinginystė smelkias iki pat kalulų?..O gal čia mano iq drėbtelėjo kažkur po stalu ir bet kokia protinė veikla nuo šiol man yra stačiai nepakeliama.?

po sofa vienoje tokioje senoje rankinėje apsigyveno pelė, šiandien ten radau jos lizdą su daug mano ant grindų išmėtytų datulių kauliukų, visokių lukštų it pistacijų kevalų…viską ji kruopščiai surinko ir sunešė į krūvelę. ir dabar aš galvoju, kad jos namai yra mano namuose, jos namai ten, už rankinės užtrauktuko, o mano svetainė, virtuvė ir visi kiti užkaboriai yra jos gatvės, kur vakarais ji bėga šio bei to parankiot ar šiaip pasivaikščiot…nedėkingas tas pelės gyvenimas nors tu ką. Atleisk pelyte, bet negalėsi ten gyventi amžinai. Tavo namelį aš išmesiu už jūrų marių, ir tu liksi klaidžiot tamsiais vamzdynų koridoriais, kartais vis dar užbėgdama, lyg netikėtum, kad tavo namų jau nebėra.

Atšventink meile mano namus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą